APIE KĖNIUS

Tradicines Kalėdų eglutes pamažu keičia daniški kėniai.

Kalėdų bei Naujųjų metų švenčių be papuoštos eglutės neįsivaizduoja ne tik vaikai, bet ir

daugelis suaugusiųjų. Net ir tie, kurie neturi galimybių įsigyti eglutės, pasipuošia bent šakelę.

Na, o tie, kuriems namuose reikalingas visas medis, nepagaili nei laiko paieškoms, nei

nemažų pinigų sumų.

Tačiau ne visiems tradicinės nuo seno žinomos eglutės tinka. Vieni piktinasi dėl greitai

nubyrančių ir duriančių spyglių, kitiems neįtinka aitrus, nuo žaliaskarės sklindantis sakų

kvapas. Tad, ką gi rinktis, jei Kalėdų dvasiai būtina puošni eglė, tačiau namuose jos įkurdinti

nėra galimybės?

Šiandien tradicines eglutes iš rinkos bei namų pamažu išstumia daniški kėniai. Tokie pat

visžaliai, tačiau tankesni, gražesni bei patvaresni už mums visiems įprastas kalėdines eglutes.

Kaip paprastas kėnis tapo Kalėdų simboliu?

Pirmiausia verta atkreipti dėmesį į tai, kad daniški kėniai taip vadinami ne todėl, kad šioje

šalyje gausiai auga. Labiausiai jie paplitę Sakartvele (Gruzija), Turkijoje, Armėnijoje,

Rusijoje, Azerbaidžane. O natūrali jų forma nė iš tolo neprimena tos, kurią galima įsigyti

medelynuose. Tad kodėl gi kėniai vadinami daniškais?

Ogi todėl, kad pirmoji jais prekiauti kaip kalėdinėmis eglutėmis pradėjo būtent Danija. Tai

nutiko po Antrojo pasaulinio karo. Augalų sėklas danai gauna iš Sakartvelo, o patys medelius

išaugina, jais rūpinasi, puoselėja ir pristato viso pasaulio rinkai.

Savo populiarumą daniški kėniai įgavo todėl, kad yra tankūs, neduriančiais spygliais, kuriuos

liesti gali net ir maži vaikai. Tačiau svarbiausia tai, kad jie praktiškai nenubarsto spyglių, kaip

kad tradicinės eglutės.